Державне будівництво незалежної Литовської Республіки крізь призму культурної політики
##plugins.themes.bootstrap3.article.sidebar##
##plugins.themes.bootstrap3.article.main##
Анотація
У статті розглянуто будівництво незалежної Литовської Республіки крізь призму культурної політики упродовж 1990–2020 рр. Мета дослідження полягає у вивченні впливу культурної політики незалежної Литви на процес державного будівництва.
Наукова новизна. Методологія дослідження побудована на принципах ретроспективного аналізу й компаративного методу, які у поєднанні із залученням широкого комплексу аналітичних матеріалів та документів дозволили дійти висновку, що у 1990-х рр., першому десятилітті 2000-х рр. та після 2010 р. культурна політика Литви суттєво різнилася. Так, у 1990-х рр. культурна політика була зосереджена на вивільненні литовської культури від впливу радянської ідеології та перетворення культури на інструмент зміцнення литовської національної ідентичності з особливим акцентом на захисті етнічної культури. У першому десятилітті 2000-х рр., і особливо напередодні вступу Литви до Європейського Союзу, культурна політика Литви зосередилась на побудові інформаційного суспільства, цифровізації культурного простору та була доповнена сегментом креативних індустрій. Однак серйозною перешкодою реалізації культурної політики залишалися інституційні дискусії, які виникали між Міністерством культури Литви та іншими культурними інституціями. Після реформи культурної сфери у 2010 р. вона стала однією з пріоритетних сфер економічного й політичного розвитку держави.
Висновки. У результаті насамперед інституційного реформування в Литві з’явилися такі важливі державні інституції, як Литовський кіноцентр та Рада культури Литви. Відтепер культурна політика здійснювалася не тільки в межах захисту національної ідентичності, етнічної культури, інтернаціоналізації, розвитку культури регіонів, культурних креативних індустрій, а й стала повноцінним інструментом публічної дипломатії на міжнародній арені не тільки в межах Литви, а й усього Європейського Союзу.
##plugins.themes.bootstrap3.article.details##
Посилання
(2023). Apie mus. Lietuvos kultūros taryba. Retrieved from https://www.ltkt.lt/apie-ltkt/istorija [in Lithuanian].
Bajorinienė, E., Kuizinienė, I., Platelis, K., Stanevičiūtė-Kelmickienė, R. (2014). Tyrimo “Kultūros politikos kaita 2010–2014 m.: strateginių prioritetų ir įgyvendinimo priemonių dermė” (i etapas) ataskaita. Lietuvos kultūros taryba. 55 р. [in Lithuanian].
Baujard, T. (2013). Lithuanian Film Industry and Inward Film Investment. Peacefulfish UG, research commissioned by the Lithuanian Film Centre. Retrieved from https://www.kulturostyrimai.lt/metai/2013/lithuanian-film-industry-and-inward-film-investment/ [in Lithuanian].
(2009). Dėl bendradarbiavimo modernizuojant kultūros politiką. Lietuvos kultūros kongreso. lapkričio 2 d. Retrieved from https://xar5000.wixsite.com/kulturos-kongresas/viesi-laiskai [in Lithuanian].
(2015). Dėl Kultūros ir kūrybinių industrijų politikos 2015–2021 metų plėtros krypčių patvirtinimo. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. liepos 31 d. Nr. ĮV-524, Vilnius. Retrieved from https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/4a028c503a6f11e598499e1e1ba6e454 [in Lithuanian].
(2007). Dėl Kūrybinių industrijų skatinimo ir plėtros strategijos patvirtinimo. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. kovo 28 d. Nr. ĮV-217, Vilnius. Retrieved from https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.295261?jfwid [in Lithuanian].
(2005). Dėl Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo koncepcijos patvirtinimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybė. rugpjūčio 25 d. Nr. 933, Vilnius. Retrieved from https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.260975 [in Lithuanian].
(2010). Dėl Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių patvirtinimo. Lietuvos Respublikos Seimas. birželio 30 d. Nr. XI-977, Vilnius. Retrieved from https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.9BE55C402B71 [in Lithuanian].
(2001). Dėl Lietuvos kultūros politikos nuostatų. Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Valstybės žinios, Nr. 42–1454. Retrieved from https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.132646 [in Lithuanian].
(2011). Dėl Regionų kultūros plėtros 2012–2020 metų programos patvirtinimo. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, spalio 19 d. Nr. ĮV-639, Vilnius. Retrieved from https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.409806 [in Lithuanian].
(2022). Evaluation of measures and their impact for the promotion of Lithuanian culture abroad. “Xwhy/Agency of Understanding”. 49 р. [in Lithuanian].
(2010). Gintautas Mažeikis. Nepakankamas dėmesys kultūrai – reali grėsmė pačiai valstybei. Bernardinai.lt. Retrieved from https://www.bernardinai.lt/2010-05-24-gintautas-mazeikis-nepakankamas-demesys-kulturai-reali-gresme-paciai-valstybei/ [in Lithuanian].
(2019). Gruodžio 7 d.: konferencija “Etninės kultūros vaidmuo formuojant Lietuvos įvaizdį: iššūkiai ir galimybės”. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, gruodžio 3 d. Retrieved from https://lnb.lt/naujienos/4900-gruodzio-7-d-konferencija-etnines-kulturos-vaidmuo-formuojant-lietuvos-ivaizdi-issukiai-ir-galimybes [in Lithuanian].
(2023). Institucijos statusas. Lietuvos kultūros taryba. Retrieved from https://www.ltkt.lt/apie-ltkt [in Lithuanian].
Keršytė, N., Kelpša, M. (2013). Museum policy in Lithuania in 1990–2011: museum laws, strategies, governance. Acta Museologica Lithuanica. 1. P. 18–47. [in Lithuanian].
(2007). Kultūros politika metodinė priemonė (parankinė mokomoji medžiaga). Vytauto Didžiojo Universitetas. Kaunas. 254 p. [in Lithuanian].
(2021). Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo taryba. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Retrieved from https://lrkm.lrv.lt/lt/struktura-ir-kontaktai/lietuvos-kulturos-paveldo-skaitmeninimo-taryba. [in Lithuanian].
(2022). Lietuvos kultūros sklaidos užsienyje tikslinių priemonių ir jų poveikio vertinimas. UAB “Theoria”. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos užsakymu. Retrieved from https://www.kulturostyrimai.lt/visos-temos/kulturos-politika/lietuvos-kulturos-sklaidos-uzsienyje-tiksliniu-priemoniu-ir-ju-poveikio-vertinimas/ [in Lithuanian].
(2016). Lietuvos kultūros tarptautiškumo politikos formavimo ir įgyvendinimo tobulinimas. Galimybių studija. UAB “PPMI Group”, 101 р. [in Lithuanian].
(1999). Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas. Lietuvos Respublikos Seimas, rugsėjo 21 d. Nr. VIII-1328, Vilnius. Retrieved from https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.86929 [in Lithuanian].
(1992). Lietuvos Respublikos Konstitucija įsigaliojo 1992 m. lapkričio 2 d. Valstybės Žinios. Nr. 33–1014. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija. 2023. Retrieved from https://www.lrs.lt/home/Konstitucija/Konstitucija.htm [in Lithuanian].
(2012). Lietuvos Respublikos Lietuvos kultūros tarybos įstatymas. Lietuvos Respublikos Seimas, rugsėjo 18 d. Nr. XI-2218, Vilnius. Retrieved from https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.433089 [in Lithuanian].
Luobikienė, I. (2013). Kūrybinės industrijos ir jų plėtra Lietuvoje. Kaimo raidos kryptys žinių visuomenėje. 2. P. 35–41. [in Lithuanian].
Maskuliūnaitė, R., Mažeikaitė, K. (2022). Programos “Kultūros ir kūrybinės industrijos” vertinimas. Lietuvos kultūros taryba. 51 р. [in Lithuanian].
(1990). Ministrės Pirmininkės deputatės K. D. Prunskienės pranešimas dėl kultūros ir švietimo ministro paskyrimo. Diskusijos. Kandidato kalba. Stenograma. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas, 1990-03-26. Retrieved from https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/TAIS.251076 [in Lithuanian].
Rimkutė, A. (2014). “Pagarbaus atstumo” principas lietuvos kultūros politikoje. Respectus philologicus. Nr. 25 (30). P. 227–243. [in Lithuanian].
Šatkauskienė, V., Sungailienė, L., Matulevičienė, S., Jurkuvienė, T. (2020). Kultūros ir meno projektų bei procesų stebėsenos ir analizės modeliavimo sistema: Etninės kultūros sritis. Ekspertinio vertinimo ataskaita. Lietuvos kultūros taryba. 144 р. [in Lithuanian].
(2023). Tęstinumas: IV Lietuvos kultūros kongresas. Lietuvos kutūros kongresas. Retrieved from https://xar5000.wixsite.com/kulturos-kongresas/iv-kongresas [in Lithuanian].
Tininis, M., Mažeikaitė, K., Darškus, M., Bogucevičienė, V. (2022). Regionų kultūros organizacijų apklausa 2019 m. Lietuvos kultūros taryba. 83 р. [in Lithuanian].
Tininis, M., Mažeikaitė, K. (2022). Regionų kultūros organizacijų apklausa 2021 m. Lietuvos kultūros taryba. 139 р. [in Lithuanian].
Tumėnas, V. (2020). Kultūros ir meno projektų bei procesų stebėsenos ir analizės modeliavimo sistema: Etninės kultūros sritis. Ekspertinio vertinimo ataskaita. Lietuvos kultūros taryba. 49 р. [in Lithuanian].
Urbanavičienė, D., Rudzinskas, J. (2020). Kultūros ir meno projektų bei procesų stebėsenos ir analizės modeliavimo sistema: Etninės kultūros sritis. Ekspertinio vertinimo ataskaita. Lietuvos kultūros taryba. 85 р. [in Lithuanian].
Urbanavičienės, D., Rudzinsko, J. Šatkauskienės, V., Sungailienės, L., Matulevičienės, S., Tumėnas, V. (2020). Kultūros ir meno projektų bei procesų stebėsenos ir analizės modeliavimo sistema: Etninės kultūros sritis. Ekspertinio vertinimo santrauka. Lietuvos kultūros taryba. 24 р. [in Lithuanian].
Vaiškūnas, J. (2019). Dalia Urbanavičienė ir toliau vadovaus Lietuvių etninės kultūros draugijai (nuotraukos). Retrieved from www.alkas.lt; https://alkas.lt/2019/12/13/dalia-urbanaviciene-ir-toliau-vadovaus-lietuviu-etnines-kulturos-draugijai-nuotraukos/ [in Lithuanian].
Varnaitė, D. (2023) Kultūros pamiñklų apsaugà Lietuvojè. LNB Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. Retrieved from https://www.vle.lt/straipsnis/kulturos-paminklu-apsauga-lietuvoje/ [in Lithuanian].
Vyšniauskaitė, G. (2017). 2000–2010 m. vaidybinis Lietuvos kinas: tęsiant tradicijas ir ieškant alternatyvų. Bernardinai.lt, 07-05. Retrieved from https://www.bernardinai.lt/2017-07-05-2000-2010-m-vaidybinis-lietuvos-kinas-tesiant-tradicijas-ir-ieskant-alternatyvu/ [in Lithuanian].